• Pagrindinis
  • Eglė Mirončikienė. Išsaugokime Lietuvą!

Eglė Mirončikienė. Išsaugokime Lietuvą!

 
Per pasaulį ritasi naujas maras – neomarksistinė ideologija, trinanti ribas tarp ydos ir doros, patologijos ir normos, griaunanti tautinių valstybių sienas, kultūrą, kalbą, religiją.

Šis maras užsimojo sunaikinti ir svarbiausią visuomenės ląstelę – šeimą, kurioje kaupiama, saugoma ir per kurią perduodama per amžius sukaupta gyvenimiška išmintis, tūkstantmečius atlaikiusios vertybės ir normos.

Santuoka ir šeima yra seniausia institucija, ji daug senesnė už visas žinomas visuomenės  valdymo formas ir teisines sistemas. Ji  – pirmapradis socialinis darinys, kurį teisinė tik pripažino, bet nesukūrė. Tai sąjunga, pagrįsta, kartu gyvenančių vyro ir moters, tėvų ir vaikų, brolių ir seserų, giminystės ryšiais.

Šeima atlieka labai svarbų vaidmenį ugdant asmenybę. Tai mažas visuomenės modelis, kuriame kiekvienas turi savo vaidmenį, teises, pareigas ir atsakomybę. Augindami atsakingą, pareigingą, darbštų šeimos narį, išugdome aktyvų už savo šalį atsakingą pilietį.

Tačiau tokio piliečio jau nereikia. Europos strategams reikalinga apolitiška, laisvai paskui kapitalą judanti darbo jėga. Jai reikalingas aukštų vertybių neturintis vartotojas, gyvenimą suvokiantis kaip nenutrūkstamą malonumų, pramogų  ir linksmybių šou.

Šeimai bandoma prilyginti bet kokį  kelių žmonių sambūrį, tenkinantį jos narių poreikius. Šeima ardoma supriešinant vyrus ir moteris, tėvus ir vaikus, išplėšiant žmogų iš bendruomenės, skatinant individualizmą.

Šiam tikslui pasitelkiami rafinuoti žmogaus sąmonės poveikio metodai. Tikrieji reiškinių pavadinimai pakeičiami naujais, sukeliančiais reikalingas asociacijas. Tradicinių vertybių gynėjai pakrikštijami homofobais, tikintieji – atsilikėliais, tautininkai – neonaciais. Kai argumentų nepakanka, pasitelkiami tariami autoritetai, užsienio struktūrų remiami aktyvistai, suinteresuoti politikai.

Kas dieną žiniasklaida su pasimėgavimu šiurpina žmones žiauriais prievartos vaizdais. Kryptingai vykdoma nevilties propaganda, naikinanti pasitikėjimą šalies ateitimi, gniuždanti asmeninę piliečio iniciatyvą. Nuskurdintas ir įbaugintas žmogus skatinamas bėgti iš šalies ir ieškoti saugesnės vietos pasaulyje.

Bedarbystė ir emigracija jau suardė tūkstančius šeimų. Lietuvoje jau beveik nebeliko šios tragedijos nepaliestos šeimos. Per 22 nepriklausomybės metus oficialiais duomenimis iš šalies išvyko penktadalis Lietuvos gyventojų.

Propaguojamas amoralus elgesys, lytiniai nukrypimai, jaunystės, grožio, malonumų, pramogų kultas. Tėvas, visada buvęs gerbiamu šeimos rūpintoju ir saugumo garantu, paverčiamas pavojingu prievartos židiniu. Dainose apdainuota motina jau vadinama tėvu Nr.2. Darni šeima tampa nuobodaus gyvenimo simboliu, sunkia prievole, našta, trukdančia linksmai ir nerūpestingai gyventi.

Norint pagrįsti įžūlų skverbimąsi į šeimą, atliekami  pseudomoksliniai tyrimai, patvirtinantys, kad kone kas antroje šeimoje smurtaujama. Tačiau gudriai nutylima, kad smurtu tyrėjai vadina dažną kritiką, melą, draudimą bendrauti su kai kuriais žmonėmis, nenorą eiti kartu į viešumą, pinigų nedavimą ar net nesikalbėjimą. Taip formuojama viešoji nuomonė, siekiant užtikrinti visuomenės palaikymą tėvų teisių ribojimams.

Įstatymai draudžia žaloti, žeminti vaiką, žiauriai su juo elgtis. Tuo remiantis kasmet iš asocialių tėvų paimama beveik du tūkstančiai vaikų. Tačiau toks draudimas nesuteikia galių brautis į normalią šeimą ir nurodinėti tėvams, kaip auklėti vaikus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau gludina naują Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymą, kuris visą atsakomybę už vaiko apsaugą užkrauna tik tėvams. Valstybė pasilieka tik tėvų kontrolės ir perauklėjimo funkcijas. Vaikų teisės bus užtikrinamos ne padedant sunkumų turinčiai šeimai, o be teismo, biurokratų sprendimu išplėšiant jį. Smurtu norima pavadinti bet kokį veiksmą ar neveikimą, galintį sukelti žalą. Bet kokia bausmė, pastaba ar reikalavimas gali virsti prievarta, jau nekalbant apie supykus ištartą piktą žodį.

Magiškas vaiko interesų viršenybės principas įgalina jo vardu daryti viską, visiškai paminant tėvų teises. Suardoma šeima, vaikas tampa kilnojamu daiktu, pinigų krepšeliu, kurį pasiimti jau rikiuojasi gražiais pavadinimais pasidabinusios vaikų paramos ir gelbėjimo organizacijos. Senstančioje Europoje vaikas – vertinga prekė, iš kurios galima gerai pasipelnyti organizuojant įvaikinimą.

Nepaisant draudimo kištis į šeimyninį gyvenimą,  mokyklose vykdomos vardinės moksleivių apklausos apie šeimos gyvenimo sąlygas. Patekusios į reikalingas rankas šios žinios padės lengvai susekti tas šeimas, į kurias galės nusitaikyti vadinamieji vaiko teisių sargai.

Šeimą griauna ir nesibaigiantis tautos girdymas. Alkoholizmas – dažniausia smurto priežastis. Vienas suaugęs šalies gyventojas per mėnesį suvartoja apie 1,5 litro gryno alkoholio.  Tačiau valstybės vadovai ir politikai ir toliau palaiko liberalią alkoholio politiką.

Tautinė mokykla numarinta dar nespėjus atgyti. Į mokyklas ir net vaikų darželius, už tėvų akių, stumiama antimokslinė genderizmo ideologija. Pagal ją žmogus lytį gali pasirinkti. Šeima, motinystė ir nėštumas laikomi atgrasia moters diskriminavimo forma. Nėštumas – pagydoma liga, lytiniai iškrypimai – susižavėjimo verta įvairove. Stumiama Stambulo konvencija įpareigoja naikinti tradicijas ir papročius, stovinčius šios ideologijos kelyje.

Naujos ideologijos auklėjimo principai aiškūs. Tėvai – biurokratų įrankis. Tėvų pareiga – tenkinti vaiko poreikius, prižiūrėti, sudaryti sąlygas ir iki pilnametystės išlaikyti. Pagarba ir paklusnumas tėvams – atgyvena. Bausti ir drausti negalima. Tai – prievarta. Vaikų pareiga – tenkinti savo poreikius, augti laisvais, šiuolaikiškais atviros visuomenės nariais.

Aišku tik tai, kad remiantis šias principais vaikų auklėjimas taps neįmanomas. Tokia šeima išaugins ne atsakingą pilietį ir patriotą, o individualistą, visuomenę suvokiantį kaip struktūrą jo interesams tenkinti. Tokiam individui Lietuva tebus teritorija, Lietuvos žemė – prekė, kalba – susikalbėjimo priemonė, šeima – laisvos narystės pagrindu sudaryta organizacija poreikiams patenkinti.

Senos prigimtinės šeimos, paremtos tarpusavio meile ir pagarba, tėvų autoritetu, valia ir vaikų paklusnumu neliks. Valstybė geriau nei bet kas kitas rūpinsis vaikais. Neliks tautų, tradicijų, giminystės ryšių, sienų, išaugs naujas, laisvas, atviras ir  tolerantiškas žmogus  – Europos ir Pasaulio pilietis. Štai tokį pasaulio vaizdą kuria Pasaulio strategai. Į tokį pasaulį mus veda valstybės vadai – naujų didžiųjų brolių kolaborantai.

Tačiau nuskurdinta, paniekinta, išjuokta ir apšmeižta šeima dar gyva. Ir kol ji gyva, gyvuos ir tauta, sukūrusi  šią valstybę. Apginti šeimą, kabą ir žemę – tai iššūkis mūsų kartai.  Apginkime šeimą, išsaugokim žemę, išsaugokim Lietuvą!

Rašyti komentarą

Naujausi įrašai

[latest][5][recentright]