Kandidatai

1. VYTAUTAS RADŽVILAS












Gimimo data ir vieta. 1958 m. sausio 25 d. Vismantų k., Pakruojo raj.
Išsilavinimas. Vilniaus universitetas, psichologas-filosofas.
Darbinė veikla. 19801981 m. buvo Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos ir logikos katedros stažuotojas. 1981–1984 m. – aspirantas. 1984–1989 m. Vilniaus universiteto Filosofijos katedros asistentas ir vyresnysis dėstytojas. 1989–1999 m. Vilniaus Dailės akademijos filosofijos ir kultūros istorijos katedros vedėjas, docentas. 2000–2009 m. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas, 2010–2018 m. profesorius, 2008 – 2013 Europos studijų katedros vedėjas. Nuo 2018 m. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorius.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Daugelio mokslinių straipsnių, filosofinių ir mokslinių tekstų vertimų į lietuvių kalbą, dviejų šviečiamųjų-publicistinių knygų autorius.  2000 m. buvo Lietuvos aukštojo mokslo tarybos narys. 2003 – 2006 m. Demokratinės politikos instituto prezidentas. Nuo 2016 m. visuomeninio judėjo „Vilniaus forumas“ narys. Monsinjoro A. Svarinsko atminimo draugijos narys.
Kita. Moka anglų, rusų, lenkų kalbas, skaito prancūzų ir vokiečių kalbomis. Vedęs, turi sūnų. Mėgsta skaityti, keliauti, domisi menu.

2. JURGA KARČIAUSKAITĖ-LAGO












Gimimo data ir vieta. Gimė 1974 spalio 16 d. Telšiuose, menininkų šeimoje.
Išsilavinimas. Baigė E. Brako Dailės mokyklą bei V. Balsio menų gimnaziją (grafikos specialybę). 2000 m. baigė Vilniaus Dailės Akademiją (grafikos specialybę). Lietuvos Dailininkų Sąjungos narė.
Darbinė veikla. Dirbo Klaipėdos jaunimo centre, „Hellas com international“, UAB „Klampėda“, VšĮ „Novus Portus“. 2007-aisiais įkūrė YURGA juvelyrikos namus. Dirba UAB „YURGA“.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Surengė daugiau nei 40 parodų bei pristatymų Lietuvoje bei užsienyje. Sukūrė daugiau nei 115 papuošalų kolekcijų. Yra knygų „Lietaus žemė“ (2016 m.) ir „Liucija“ (2018 m.) autorė.
Kita. Moka anglų, ispanų, rusų kalbas. Ištekėjusi, turi du vaikus. Mėgsta dizainą, meną, literatūrą.

3. ARŪNAS SVITOJUS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1962 m. sausio 16 d. Marijampolėje.
Išsilavinimas. 1984 m. baigė Lietuvos veterinarijos akademiją (veterinarijos gydytojo specialybė), 1990 m. baigęs Lietuvos gyvulininkystės institutą įgijo biotechnologijos mokslų daktaro laipsnį.
Darbinė veikla. Nuo 1987 m. dirbo vadovaujantį darbą: Lietuvos gyvulininkystės instituto embrionų transplantavimo laboratorijos ir gyvulių reprodukcijos skyriaus vedėjas; LR ŽŪM gyvulių veislininkystės inspekcijos viršininkas; Lietuvos galvijų augintojų asociacijos direktorius; LR ŽŪM valstybės sekretorius; kelių všį direktorius ir gen. direktoriaus pavaduotojas. Nuo 2005 m. yra Baltijos labdaros fondo direktorius, o nuo 2018 m. – ir Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Mokslinę veiklą vykdė JAV, Kanadoje bei Prancūzijoje. Maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO JT ekspertas. Gyvulių genetinių išteklių išsaugojimo prie FAO JT Lietuvoje koordinatorius; Lietuvos gyvulių genetinių išteklių išsaugojimo tarybos narys ir pirmininkas; Vidurio ir Rytų Europos komiteto pirmininkas. Tarptautinių konferencijų dalyvis ir daugelio tarybų – Aleksandro Stulginskio universiteto,  Europos gyvulininkystės mokslo asociacijos, NVBO, Skurdo tinklo bei Mokslininkų sąjungos – buvęs ar esamas narys. Ekologinio atsinaujinančio žemės ūkio sąjungos BERAS valdybos narys.
Kita. Moka anglų, rusų, lenkų kalbas. Vedęs, turi keturis vaikus. Mėgsta sportuoti, keliauti, bendrauti su žmonėmis, pažinti kitas pasaulio kultūras, domisi istorija ir politika.

4. FAUSTAS LATĖNAS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1956 m. gegužės 16 d. Dusetose, Zarasų raj.
Išsilavinimas. 1975 m. baigė Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą. 1980 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, įgijo kompozitoriaus specialybę.
Darbinė veikla. Nuo 1979 m. dirbo Lietuvos teatruose: buvo Vilniaus teatro „Lėlė“ muzikinės dalies vedėjas, vėliau – direktorius, Vilniaus mažojo teatro muzikinės dalies vedėjas, vėliau – meno vadovas ir meno vadovo pavaduotojas, taip pat Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro direktorius ir Nacionalinio dramos teatro gen. direktorius. 1996 m. ir  2004–2006 m. – kultūros viceministras, o 1997 m. – LR Vyriausybės valstybės konsultantas kultūros klausimais. 2006–2008 m. ir nuo 2012 m. – Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas. 2011 m. – Lietuvos kultūros atašė Rusijoje. Daugelio Lietuvos ir tarptautinių konkursų bei festivalių nugalėtojas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, šios partijos tarybos narys, LSDP kultūros komiteto pirmininkas.
Kita. Vedęs, turi tris vaikus.

5. DOVILAS PETKUS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1993 liepos 27 d. Plikiuose, Klaipėdos raj.
Išsilavinimas. Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute 2016 m. įgijo politikos mokslų bakalauro, o 2018 m. – Europos studijų magistro laipsnį.
Darbinė veikla. 2017–2019 m. dirbo VšĮ „Krikščioniškosios kultūros institutas“.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ ir visuomeninio judėjimo „Vilniaus Forumas“ narys.
Kita. Moka anglų, rusų, lenkų kalbas. Nevedęs. Domisi Lietuvos istorija, kovos menais.

6. ROMAS PAKALNIS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1941 m. sausio 4 d. Kirklių k., Utenos raj., valstiečių šeimoje.
Išsilavinimas. 1958 m. baigė Vilniaus miškų technikumą, 1963 m. – LŽŪA Miškų fakultetą ir įgijo miškų ūkio inžinieriaus kvalifikaciją. 1971 m. baigė LMA Botanikos instituto aspirantūros studijas.
Darbinė veikla. Dirbo miško techniku, girininku ir Miško ruošos punkto vadovu. Vienerius metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Buvo Botanikos instituto jaunesnysis  ir vyresnysis mokslo darbuotojas, Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vadovas (1981–2010 m.), direktoriaus pavaduotojas moksliniam darbui (1984–1989 m.). Nuo 1989 m. 12 metų dirbo BI direktoriumi.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Atliko didžiųjų techninių projektų ekologines ekspertizes, kartu su kolegomis parengė Lietuvos kompleksinę gamtos apsaugos schemą. Dėstė LEU ir ŠU, parašė daugiau kaip 170 mokslo publikacijų. 1988 m. išrinktas  LPS iniciatyvinės grupės nariu, dalyvavo rengiant pirmuosius LR aplinkosaugos srities įstatymus. Mokslinio žurnalo „Botanica Lithuanica“ steigėjas ir vyr. redaktorius, pirmasis Lietuvos švietimo tarybos pirmininkas, buvęs LRT tarybos pirmininkas, GTC mokslo tarybos pirmininkas, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas. Nuo 2012 m. dirba Valstybinėje saugomų teritorijų tarnyboje. Pelnė Valdo Adamkaus premiją, apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu, šv. Kristoforo statulėle, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino Karininko kryžiumi, medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“, ministerijų vardiniais apdovanojimais.
Kita. Užsiima sodininkyste ir smulkiais staliaus darbai.

7. RASA ČEPAITIENĖ












Gimimo data ir vieta. Gimė 1971 m. spalio 7 d. Geokdepe, Turkmėnistane.
Išsilavinimas. Studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, kur įgijo bakalauro (1994 m.) ir magistro (1996 m.), o 2003 m. – humanitarinių mokslų daktaro laipsnį.
Darbinė veikla. Vilniaus universitete dirbo mokslo asistente (1997–2003 m.), lektore (2003–2006 m.), docente (2006–2013 m.), profesore (2013–2017 m.). Lietuvos istorijos institute dirbo jaunesniąja mokslo darbuotoja (2004–2005 m.), mokslo darbuotoja (2005–2011 m.), vyresniąja mokslo darbuotoja (nuo 2011 m.). Taip pat dirbo lektore Europos humanitariniame universitete (2006–2011 m.).
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Parengė ir išleido 7 mokslo leidinius (monografijas, straipsnių rinkinius, studijas), apie 100 akademinių straipsnių, publikuotų Lietuvoje ir užsienyje. Rengė edukacinius seminarus, ekskursijas ir skaitė viešas paskaitas Lietuvoje bei užsienio šalyse. Paskelbė apie 20 publicistikos ir eseistikos tekstų internetinėje žiniasklaidoje. Nuo 2016 m. Visuomeninio judėjimo „Vilniaus forumas“ iniciatyvinės grupės narė.
Kita. Moka rusų, prancūzų, anglų kalbas. Išsiskyrusi, turi sūnų. Mėgsta keliauti, skaityti.

8. EGLĖ MIRONČIKIENĖ












Gimimo data ir vieta. Gimė 1963 m. spalio 23 d. Vilniuje.
Išsilavinimas. 1986 m. Vilniaus universitete įgijo psichologijos specialybę. 2016 m. Mykolo Romerio universitete išklausė mediacijos kursą.
Darbinė veikla. 1986 m. pradėjo dirbti Mokslinės techninės informacijos darbo mokslinio organizavimo ir paslaugų centro inžiniere. Nuo 1996 m. dirbo leidybos įmonėse ir autorinį darbą. Ėjo direktorės pareigas VšĮ „Mūsų Saulužė“ direktorė. Nuo 2016 m. – teismo mediatorė. Nuo 2017 m. UAB „Saulelė“ direktorė ir psichologė.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Nuo 2007 m. aktyviai įsitraukusi į Vilniaus m. savivaldybės Senosios Šeškinės bendruomenės veiklą, Senosios Šeškinės seniūnaitė. Nuo 2013 m. asociacijos „Vilniaus seniūnaičiai“ tarybos narė, pirmininko pavaduotoja. Nuo 2018 m. – Šeškinės seniūnijos seniūnaičių sueigos pirmininkė ir asociacijos „Senoji Šeškinė“ pirmininkė. Policijos rėmėja ir organizacijos „Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis“ narė. Nuo 2015 m. registruota viešojo intereso lobistė. Nuo 2016 m. Vilniaus m. savivaldybės valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisijos pirmininkė. 2018 m. visuomeninė veikla įvertinta medaliu „Vilniui ir Tautai“.
Kita. Moka rusų kalbą, turi anglų, vokiečių ir lenkų kalbų pagrindus. Išsituokusi. Mėgsta groti akordeonu, užsiima tautodaile, publicistine veikla ir savanoryste.

9. AUDRYS KARALIUS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1960 m. gruodžio 20 d. Vilniuje
Išsilavinimas. 1978 m. baigė Ukmergės vaikų muzikos mokyklą, akordeonistas. 1979 m. baigė Vilniaus Technikos mokyklą Nr. 21. 1984 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dab. VGTU).
Darbinė veikla. Architektas ir direktorius UAB „PėVėZė“.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Įvairių visuomeninių, pilietinių ir kultūrinių projektų organizatorius bei dalyvis Kaune ir visoje Lietuvoje.
Kita. Moka anglų, rusų, lenkų, latvių (pagrindai) kalbas. Išsiskyręs. Mėgsta muziką, dailę, istoriją, keliones, gamtą.

10. ELIGIJUS DZEŽULSKIS-DUONYS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1966 m. gegužės 28 d. Plungėje.
Išsilavinimas. 1985–1990 m. Vilniaus universitete studijavo ekonomiką ir finansus. Vytauto Didžiojo universitete įgijo filosofijos bakalauro (1994 m.), o vėliau ir praktinės filosofijos magistro (1998 m.) laipsnį. Papildomai studijavo Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje.
Darbinė veikla. Nuo 2001 m. dirbo KTU Filosofijos ir kultūrologijos katedroje, rašė mokslinius straipsnius Lietuvos ir JAV leidiniams. Valstybinėse įmonėse ėjo patarėjo ryšiams su visuomene, o privačiose – vadybininko ir projektų vadovo pareigas.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Kelių socialinių ir kultūrinių NVO Valdybos narys, parapijos pastoracinės ir ekonominės tarybos narys. Moderniųjų krikščionių demokratų sąjungos steigėjas. 2003–2007 m. išrinktas į Kauno miesto Tarybą, komiteto pirmininkas, Kauno viešojo transporto atnaujinimo ir daugiabučių rėmimo fondo iniciatorius. Dirbdamas grupėje, pelnė Baltijos miestų sąjungos ir ES Komisijos apdovanojimus už darnią miesto plėtrą. Atstovavo Lietuvą ES Komisijos „Civitas“ programos politikų patariamajame komitete. 2016 m. išrinktas Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininku. Literatūrinės premijos laureatas. Nacionalinėje žiniasklaidoje paskelbė kelis šimtus straipsnių, išleido kelias knygas.
Kita. Gerai moka anglų, prancūzų ir rusų kalbas, šiek tiek italų, ispanų ir lenkų. Vedęs, turi tris vaikus.

11. ALGIRDAS ENDRIUKAITIS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1936 m. lapkričio 23 d. Kaune.
Išsilavinimas. 1954–1957 m. studijavo Vilniaus universitete, 1965–1970 m. – Lietuvos žemės ūkio akademijoje (mokslinio agronomo ir ekonomisto specialybės).
Darbinė veikla. 1963–1990 m. įvairiose Lietuvos miestuose dirbo saugumo technikos inžinieriumi, ekonomistu, dėstytojavo. 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. 1992–1996 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Buvo nuteistas už antitarybinę veiklą, Mordovijos lageriuose kalėjo šešerius metus (1957–1963 m.). Lietuvos Sąjūdžio, pasipriešinimo okupacijai organizacijų narys, Tarptautinės parlamentarų grupės dėl Čečėnijos problemų generalinis sekretorius. Tarptautinių konferencijų Vilniuje dalyvis ir pranešėjas, kelių politinių veikalų autorius. Dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimo darbo grupėje dėl rezistencijos įstatymų tobulinimo. Dirba archyvuose ir rašo straipsnius Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo istorijos, antiglobalizmo temomis.
Kita. Vedęs, turi du vaikus.

12. VYTAUTAS BUDNIKAS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1951 m. gruodžio 20 d. Taujėnėlių k., Ukmergės raj.
Išsilavinimas. 1984 m. VU baigė žurnalistiką.
Darbinė veikla. Nuo 1988 m. dirbo savaitraščio „Lietuvos profsąjungos“ redaktoriaus pavaduotoju, vėliau – vyr. redaktoriumi. 1989 m. kartu su kolegomis parengė ir pasirašė Lietuvos visuotinių žmogaus teisių gynimo deklaraciją. Nuo 1989 m. aktyviai dirbo savo įsteigtame savaitraštyje ir leidykloje „Pozicija“, kurioje leido ir spausdino įvairius savaitraščius ir žurnalus. Nuo 2004 m. dirbo UAB „Ūlos tėkmė“ leidybos verslo plėtros vadovu ir vyr. redaktoriumi. 20132016 m. dirbo Seimo nario padėjėju. Šiuo metu yra internetinio portalo www.pozicija.org vadovas.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. 1990 m. išrinktas LŽTGA vicepirmininku. Lietuvai siekiant nepriklausomybės rengė dokumentus tarptautinėms organizacijoms, platino dokumentus apie Sausio 13-osios įvykius Lietuvoje. Apdovanotas Sausio 13-osios medaliu. Yra išleidęs kelias knygas. 1995 m. stažavo Švedijos ROUL WALLENBERG institute, žmogaus teisių srityje. Praktikavo civilinės teisės srityje: redakcijoms ir leidykloms padėjo ginti viešąjį interesą Spaudos rūmuose; išrinktas šių rūmų bendrijos pirmininku. 2005 m. išrinktas LŽTA pirmininku. Teikė medžiagą ir ataskaitas apie žmogaus teisių padėtį Lietuvoje tarptautiniam leidiniui „Human Rights Developments“. Dalyvavo Seimo ir Vyriausybės darbo grupėse rengiant įstatymų projektus.
Kita. Moka anglų ir rusų kalbas. Vedęs, turi du vaikus. Mėgsta šachmatus ir muziką.

13. MARIUS MARKUCKAS












Gimimo data ir vieta. Gimė  1986 m. sausio 24 d. Panevėžyje.
Išsilavinimas. 2005–2010 m. studijavo Vilniaus universitete, įgijo politikos mokslų bakalauro laipsnį, 2012 m. – lyginamosios politikos magistro laipsnį.  Šiuo metu studijuoja Vilniaus universitete filosofijos doktorantūrą.
Darbinė veikla. 2017–2018 m. dirbo lektoriumi Vilniaus universitete.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Jaunimo sambūrio „Pro Patria“ narys.
Kita. Moka anglų, rusų, prancūzų kalbas. Nevedęs. Mėgsta teatrą, kiną, šachmatus.

14. DAINIUS PETRAS PAUKŠTĖ












Gimimo data ir vieta. Gimė 1953 m. birželio 10 d. Vilniuje.
Išsilavinimas. 1980 m. baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą.
Darbinė veikla. Nuo 1971 m. Vilniaus elektros skaitiklių gamykloje dirbo šaltkalviu, vėliau – Vilniaus miesto statybos ir remonto treste techniku, juriskonsultu, jungtinio profsąjungos komiteto pirmininku. 1990–1998 m. išrinktas Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacijos pirmininku. Dirbo VSDFV Informacijos ir ryšių su visuomene skyriaus viršininku. 1997–2000 m. Vilniaus miesto tarybos narys, vadovavęs socialdemokratų frakcijai. Buvo ilgametis Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas. 2000 m. balandžiospalio mėn. Lietuvos Respublikos Seimo bei Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys. 2001–2011 m. Migracijos departamento prie VRM direktoriaus pavaduotojas, vėliau – nepriklausomas migracijos ekspertas.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Profsąjungų sąjūdžio grupės steigėjas ir aktyvus jos dalyvis. Išrinktas Tarptautinio visuomeninių paslaugų sekretoriato Vykdomojo komiteto bei Europos visuomeninių paslaugų komiteto nariu. 1995 m. Tarptautinėje Darbo organizacijoje atstovavo Centrinės ir Rytų Europos profsąjungoms. Skaitė pranešimus įvairiuose visuomeninių organizacijų rengtuose mokymuose. Migracijos tema parašęs apie šimtą straipsnių.
Kita. Moka (pagal mokėjimo lygį) rusų, anglų ir lenkų kalbas. Vedęs, turi sūnų. Mėgsta tylą, džiazą, žvejybą ir poilsį gamtoje, domisi politika bei seka sporto įvykius.

15. IRENA VASILIAUSKIENĖ












Gimimo data ir vieta. Gimė 1961 m. gegužės 9 dieną Anavilio k., Vilniaus raj., politinių kalinių šeimoje.
Išsilavinimas. 1983 m. baigė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Studijavo Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetuose, 1988 m. įgijo kultūros ir švietimo darbuotojo, saviveiklinio choro vadovo magistro laipsnio diplomą.
Darbinė veikla. Nuo 1980 m. dirbo Paberžės ir Kabiškių kultūros namų meno vadove, muzikos mokytoja, Širvintų raj. kultūros skyriaus vyriausiaja metodininke. 1989–1990 m. buvo kultūros centro direktoriaus pavaduotoja, vėliau – gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė. Nuo 2009 m. – Širvintų raj. sav. Bendruomenės sveikatos tarybos narė.  Nuo 2011 m. – Širvintų raj. sav. tarybos narė, 2015–2019 m. – mero pavaduotoja. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Širvintų skyriaus pirmininkė.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. 1992 m. Širvintose įkūrė ir vadovavo politinių kalinių ir tremtinių chorui. 1997–2013 m. vadovavo Kaišiadorių vyskupijos Širvintų dekanato šeimos centrui. 2002 m. tapo Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare, 2008 m. TS-LKD partijos Širvintų skyriaus pirmininko pavaduotoja, LKD bendrijos pirmininkė. Nuo 2018 m. Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos narė, Širvintų skyriaus pirmininkė.
Kita. Moka rusų, lenkų, vokiečių ir anglų kalbas. Ištekėjusi, turi du vaikus. Mėgsta keliones, knygas, patinka gražinti aplinką ir muzikuoti.

16. DAIVA TAMOŠAITYTĖ












Gimimo data ir vieta. 1963 m. kovo 17 d. Vilniuje.
Išsilavinimas. 1981 m. baigė M.K. Čiurlionio meno mokyklą, 1986 m. – Lietuvos valstybinę konservatoriją. 2009 m. – Kultūros, filosofijos ir meno institutą, įgydama humanitarinių mokslų daktarės laipsnį. Stažavo JAV, Indijoje, Azerbaidžane
Darbinė veikla. 1983–2001 m. – pedagogė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – LMTA). Daugiau nei dešimtmetį dirbo LKTI Kultūrologijos ir Šiuolaikinės filosofijos skyrių mokslo darbuotoja. Vedė filosofijos seminarus LKTI, VU Orientalistikos centre, VGTU ir KU. Buvo žurnalo „Pasaulio lietuvis“ redaktorė ir red. kolegijos narė. Nuo 2017 m. rašo kultūros kritikos ir mokslo straipsnius
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Koncertavo ansambliuose, atliko ir įrašinėjo šiuolaikinių kompozitorių kūrybą. Daugybės respublikinių ir tarptautinių konferencijų dalyvė. 1 monografijos ir daugiau kaip 450 straipsnių apie kultūrą autorė, leidinių „Muzikos barai“, „Pasaulio lietuvis“ red. kolegijų narė. Taip pat M.K. Čiurlionio draugijos, Lietuvos estetikų asociacijos, Lietuvos muzikų sąjungos, Lietuvos rašytojų sąjungos narė. „Lietuvos-Indijos forumo“ ir „Vilniaus forumo“ steigėja ir dalyvė. 2004 m. apdovanota „Kultūros barų“ premija už straipsnių ciklą apie Lietuvą ir ES, 2011 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.
Kita. Moka rusų, anglų (l. gerai), vokiečių, italų, turkų ir sanskrito kalbas. Išsiskyrusi, turi sūnų. Mėgsta gamtą.

17. GALINA STAŠKEVIČIŪTĖ












Gimimo data ir vieta. Gimė 1940 rugpjūčio 23 d. Šiauliuose.
Išsilavinimas. Vilniaus universitete įgijo ekonomikos diplomą.
Darbinė veikla. Nuo 1966 m. dirbo ekonomiste Šiaulių baldų kombinate, o vėliau Vilniaus kuro aparatūros gamykloje. Nuo 1970 m. Šiauliuose dirbo susivienijimo „Medis“ planavimo skyriaus viršininke, Medžio apdirbimo kombinate ekonomiste, buvo revizorė Šiaulių šilumos ūkio valdyboje. 1982–1989 m. Šiaulių šilumos tinklų planavimo skyriaus viršininkė. Nuo 1990 m. pensijoje.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. 1988–1990 m. Šiaulių sąjūdžio tarybos narė, Šiaulių sąjūdžio finansinkė, aktyvi Sąjūdžio dalyvė. Sąjūdžio I-ojo ir II-ojo suvažiavimų deputatė.
Kita. Moka rusų kalbą. Netekėjusi. Mėgsta skaityti, dirbti sode, domisi istorija, visuomeniniais ir politiniais įvykiais.

18. KĘSTUTIS DUBNIKAS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1959 lapkričio 26 d. Medeikiuose, Biržų raj.
Išsilavinimas. 1982 m. baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą įgydamas Istoriko ir visuomenės mokslų dėstytojo kvalifikaciją. 1988 m. Maskvos universitete  apgynė disertaciją ir įgijo humanitarinių mokslų (filosofija) daktaro laipsnį.
Darbinė veikla. Nuo 1989 m. iki dabar dirba Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete asistentu, vyr. dėstytoju, docentu. 1992–2002 vyr. dėstytojas Vilniaus Dailės akademijoje. 1995–2007 vyr. dėstytojas, docentas Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 1994 m. ėjo administracines pareigas VU: Filosofijos fakulteto prodekanas iki 2003 m., iki 2013 m.  – dekanas, 2013–2015 m. – Vilniaus universiteto Akademinių reikalų prorektorius. Skaito Religijos istorijos, Religijos filosofijos, Europos kultūra ir kt. kursus, mokslinių tyrimų sritis – Religijos filosofija ir religijotyra.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Visuomeninio judėjimo „Vilniaus forumas“ steigėjas ir dalyvis.
Kita. Moka anglų ir rusų kalbas. Vedęs. Domisi kino menu.

19. KĘSTUTIS JARAŠIŪNAS












Gimimo data ir vieta. Gimė 1943 m. gruodžio 20 d. Šiauliuose.
Išsilavinimas. 1969 m. baigė VU Fizikos fakultetą, kuriame 1976 m. apgynė mokslų kandidato, o 1990 m. – mokslų daktaro disertaciją (nostrifikuotą į habilituoto gamtos mokslų daktaro laipsnį).
Darbinė veikla. Dirbo Lietuvos žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos mokslinio tyrimo institute. VU Taikomųjų mokslų institute užėmė vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigas, vadovavo Optinės diagnostikos sektoriui ir Puslaidininkinės optoelektronikos skyriui. Nuo 1995 m. – Puslaidininkių fizikos katedros  profesorius, nuo 2015 m. – profesorius emeritas. Jo sukurtoje optinės diagnostikos laboratorijoje paruošti 6 mokslų daktarai, stažavosi 15 užsienio mokslininkų. Sukurtos naujos matavimo technologijos ir prietaisai įdiegti JAV.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Stažavosi ir dirbo mokslo centruose JAV, Prancūzijoje, Danijoje, Japonijoje. Apdovanotas Lietuvos mokslo premija, Belgijos karalystės ordinu, VU Rektoriaus mokslo premijomis. Paskelbė daugiau nei 250 mokslinių straipsnių, 10 patentų, mokslinę monografiją. Buvęs VU Tarybos narys, mokslo komiteto narys bei pirmininkas, taip pat Lietuvos nacionalinių mokslo premijų komiteto narys. Lietuvos atstovas-ekspertas NATO mokslo  komitete  (2004–2008 m.), Baltijos-Amerikos Laisvės fondo ekspertų komiteto garbės narys (2012–2016 m.). Šiuo metu yra VU profesorių-emeritų klubo valdybos narys.
Kita. Puikiai moka anglų ir rusų kalbas. Vedęs, turi du vaikus. Laisvalaikį skiria knygoms, darbui sode, šeimai, domisi politinėmis ir socialinėmis aktualijomis.

20. ALDONA MARCINKEVIČIENĖ












Gimimo data ir vieta. Gimė 1955 m. kovo 17 d. Alytuje, tarnautojų šeimoje.
Išsilavinimas. 1978 m. su pagyrimu baigė Lietuvos Žemės ūkio akademiją (mokslinio agronomo specialybė). Papildomai įgijo apželdintojos ir žurnalistės profesijas. 1996 m. baigė Lietuvos Žemės ūkio universiteto magistrantūrą (edukologijos specialybė).
Darbinė veikla. Nuo studijų Akademijoje laikų dirbo laborante, vėliau agronome, kolūkio pirmininko pavaduotoja, profsąjungos komiteto pirmininke. Nuo 1992 metų iki šiol dirba profesijos mokytoja metodininke Alytaus rajono Simno žemės ūkio mokykloje.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Mokymo priemonių, aprašų, programų ir straipsnių žemės ūkio, kaimo verslo bei kaimo plėtros temomis autorė ir bendraautorė. Šiuo metu kartu su grupe profesijos mokytojų dalyvauja interaktyvių mokymo programų išorinio vertinimo grupėje. Specialiųjų poreikių asmenų mokymo respublikinės metodinės komisijos narė. Jau antrą kadenciją Alytaus miesto savivaldybės Dvaro seniūnaitijos seniūnaitė, savivaldybės Etikos komisijos narė, asociacijų ,,Matučio namai“ bei Centro bendruomenės valdybos narė. Dalyvauja visuomeninio judėjimo „Alytaus forumas“ veikloje.
Kita. Moka rusų bei anglų kalbas. Ištekėjusi, turi tris vaikus. Mėgsta spektaklius, grožinę literatūrą, ,,Auksinio proto“ žaidimus, domisi istorija.

21. LAISVŪNAS ŠOPAUSKAS












Gimimo data ir vieta. 1971 m. sausio 3 d. Kaune.
Išsilavinimas. Maskvos Lomonosovo universitetas, filosofija. 2009 m. Vilniaus universitete apgynė Humanitarinių mokslų srities filosofijos krypties mokslų daktaro disertaciją.
Darbinė veikla. 19972004 m. asistentas Lietuvos teisės akademijoje. 20052018 m. lektorius Lietuvos edukologijos universitete. Nuo 2018 m. – lektorius Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje.
Mokslinė, pedagoginė, visuomeninė veikla. Visuomeninio judėjimo „Vilniaus forumas“ narys, visuomeninio portalo tiesos.lt redkolegijos narys.
Kita. Moka (pagal mokėjimo lygį) rusų, anglų, lenkų, graikų kalbas. Vedęs, turi du vaikus. Mėgsta klasikines kalbas ir literatūrą, keliones į Antikos civilizacijos centrus, žvejybą.

Naujausi įrašai

[latest][5][recentright]